Tęsėme pradėtą darbą apie virtualaus IT gido temas. Tam, kad sektųsi lengviau, pažadinome kūrybiškumą su „Laikrodžių tiksėjimu“. Rašėme individualiai, aptarėme porose, po to grupėse ir išgryninome 7 temas. Žinodami preliminarias temas, tikrinome informacijos šaltinių gausą ir įvairovę internete. Kiekvienas stengėsi išsirinkti temą, pagal kampų metodą, kuri jam būtų įdomiausia ir patraukliausia darbui su gidu. O pabaigoje įsivertinome pagal skalę nuo 1 iki 10 balų.
Atėjo laikas susipažinti su IT projekto idėja. Tam, kad kiltų kuo daugiau idėjų, užsiėmimus pradėjome nuo kūrybiškumą žadinančių pratimų: "9 taškai", 10 nestandartinių įprastų daiktų panaudojimo būdų. Tada aš mokiniams pateikiau reikalavimus IT projektui: interaktyvumas, novatoriškumas, patrauklumas, QR kodų ar GPS koordinačių panaudojimas. Ir visus išvardintus kriterijus turėtų atitikti pagal pasirinktą tema, parengtas virtualus vietovės gidas. Tam, kad būtų lengviau sugalvoti gido temą ar kryptį, pasitelkėme metodą "Poros", gimė tikrai daug įvairiausių idėjų. Tada kiekvienas savo mintis bandė sudėlioti į virtualų minčių žemėlapį. Šio užsiėmimo metu turėjome tikslą mokytis dirbti grupėje ir pažinti savo prisiimamą vaidmenį. Todėl susiskirstę komandomis, pasidaliję pareigomis, puolėme statyti pilis. Bandėme patvirtinti arba paneigti mitą, kad vyrai geresni statybininkai. Deja (o gal ir ne?), ši taisyklė pasitvirtino. Šįkart užsiėmimai vyko netradicinėje vietoje - aktų salėje, nes suplanuotai veiklai reikia erdvės. Pradėjome nuo „Oksfordo - Kembridžo“. Kad būtų įdomiau paslėpti lapeliai buvo užkoduoti QR kodais. Radę juos, mokiniai puolė skenuoti ir dėlioti sakinius. Po to visi ieškojo „Gufio“. Buvo labai linksma, nors ir ne visiems sekėsi laikytis žaidimo taisyklių. Suradę Gufį, ėjome per tiltą, vaikai tikrai išradingi. O pabaigoje sprendėme, kas privalo turėti širdį. Vaikinų ir merginų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė, bet galų gale buvo prieita bendro sprendimo ir laukiančiųjų eilė sudėliota. Šiandien mūsų tikslas buvo atpažinti bendradarbiavimo ir klausymosi trukdžius, bei mokytis išklausyti ir girdėti. Todėl pradėjome nuo pratimo „Pagal ūgį“. Susipažinę su klausymo barjerų apibūdinimais, bandėme išsiaiškinti, kuris iš išvardintų būdų dažniausiai pasitaiko mokinių aplinkoje. Lavindami klausymo ir kalbėjimo įgūdžius atlikome pratimą „3 min istorija“, bandėme suregzti „sąmokslą“ ir nesitarę žiūrėti į vieną žmogų. Susipažinome su QR kodais. Ir baigėme užsiėmimą, atlikdami pratimą „Gyvūnėliai“: aptarėme kiekvieno iš jų elgesį, radome sau tinkamiausią ir bandėme juos pavaizduoti įvairiose situacijose.
Susirinkę antrą kartą apšilome, žaisdami „Kryžius, pikas, širdis, būgnas“, keliavome į „ilgą kelionę“, mokiniai rinkosi po 5 daiktus, be kurių neišsiverstų išvykę, po to fantazavome kokį filmą žiūrėsime, kas ir ką jame vaidins. Kalbėjome kodėl svarbu žmonėms tarpusavyje susikalbėti, kas trukdo tai daryti ir kaip skirtingai suprantame vienas kitą. Žaidėme žaidimą „Aukštyn, žemyn“. O reflektuodami kūrėme žodžių debesis. Kovo 7 dieną prasidėjo „Projektų vadybos akademijos“ veikla.
Susipažinome su projekto PATINKA! tikslais ir veiklomis. Pažiūrėjome „Projektų vadybos ir komandinio darbo“ pristatymą, aptarėme užsiėmimų tvarkaraštį bei tikslą, užsiregistravome sistemoje. Kadangi mokiniai vieni kitų vardus jau žinojo, tai susikūrėme vizitines korteles, kad susipažinti artimiau, išgirdome po 3 teisybes ir 1 melą apie kiekvieną, „kvietėme penkis“. O susipažinę ir pajudėję, pradėjome darbą: skaičiavome trikampius ir kvadratus, iš pradžių savarankiškai, o paskui grupėse. Palyginome rezultatus ir aptarėme pirmojo užsiėmimo veiklas, kiekvienas bandė nedrąsiai išsakyti, kaip jis jautėsi ir kas jam patiko. |
AuthorIT mokytoja Jolita Kraujalienė Archives
May 2015
Categories |